Spot rinka
Einamosios metalų pirkimo-pardavimo operacijos vykdomos „spoto“ sąlygomis su valiutavimo diena (metalo ir valiutos įskaitymo-nurašymo data) 2-ą darbo dieną po sandorio sudarymo. Tarptautinė einamųjų operacijų rinka vadinamas spot rinka (spot market). Standartinis loto dydis spoto sąlygomis sudaro 5 tūkstančius Trojos uncijų (Trojos uncija – pasaulio praktikoje priimtas tauriųjų metalų svorio matas. Lygi 31,1034807 g).
Šių operacijų atlikimo tikslas yra kreditinės organizacijos tauriųjų metalų fondo formavimas arba klientų paraiškų vykdymas. Atraminiu tašku nustatant kainų parametrus su fiziniu auksu yra Londono rinkos kaina, Londono „loko“ (terminas „loko“ reiškia metalo pristatymo vietą. Yra pati svarbiausia sąlyga sudarant sandorius su tauriaisiais metalais).
„Swap“ tipo operacijos
Šis terminas dažnai vartojamas ekonomikos literatūroje. Jei pritaikyti prie aukso rinkos, jį galima suprasti kaip metalo pirkimas-pardavimas kartus sudarant atvirkštinį sandorį. Šių sandorių apimtis viršija spot tipo operacijas, nes aukso svopai ne taip stipriai įtakoja tauriųjų metalų rinkos padėtį, kaip spot sandoriai. Šių operacijų standartinis sandoris sudaro 32 tūkst. uncijų (1 tona).
Praktikoje priimta išskirti tris aukso svopų tipus:
Laiko svopas (finansinis svopas)
Tai klasikinė svopo operacijų rūšis. Tai esamos ir skubos kontrsandorių derinys: vieno ir to paties metalų kiekio pirkimai (pardavimai) spoto sąlygomis ir pardavimai (pirkimai) forvardo sąlygomis. Artimiausio sandorio įvykdymo data vadinama valiutavimo data, o vėlesnio termino sandorio įvykdymo – svopo pabaigos data. Prekybinis susitarimas gali būti sudarytas praktiškai be kuriam terminui: nuo vienos dienos iki kelerių metų. Įprastas svopų sutarčių laikas yra 1, 3, 6 mėnesiai ir metai. Operacijos esmė yra galimybė konvertuoti auksą į valiutą išlaikant aukso išpirkimo teisę pasibaigus svopui. Baigiantis sutarties galiojimo laikui šalys gali susitarti dėl susitarimo pratęsimo arba likviduoti svopą, atlikdami grįžtamuosius atsiskaitymus.
Pastaraisiais metais svopų operacijos tapo labai populiarios. Pirmiausia - tai akivaizdi nauda pritraukti lėšas tokiu būdu palyginus su dolerinių depozitų pritraukimu, kadangi svopų procentai žymiai mažesni. Be to, sudaroma galimybė neskausmingai pritraukti auksą, kurį gali naudoti bankai, pavyzdžiui, metalo sąskaitų likučių valdymui. Ir pagaliau, šios operacijos labai populiarios tarp centrinių bankų. Tai susiję su tuo, kad norėdami konvertuoti savo aukso atsargas, jie gali nebijoti, jog jų veiksmai turės svarbios įtakos aukso rinkai; vietoj tiesioginės prekybos auksas rinkoje juda tarp kontragentų.
Metalo kokybės svopai
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai reikia aukštesnės prabos aukso, nei tos kuri yra. Tai galima realizuoti metalo kokybės svopų pagalba. Toks svopas numato vienu metu pirkimą (pardavimą) vienos kokybės metalo prieš pardavimą (pirkimą) kitos kokybės metalo. Ir tuo pačiu, šalis parduodanti aukštesnės kokybės metalą, gaus premiją, kuri priklauso nuo sandorio dydžio ir rizikos, susijusios su vienos rūšies aukso pakeitimu į kitą.
Svopas pagal buvimo vietą
Toks svopas numato aukso pirkimą (pardavimą) vienoje vietoje prieš jo pardavimą (pirkimą) kitoje vietoje. Kadangi vienoje vietoje auksas gali kainuoti brangiau, tai šiuo atveju viena iš šalių gauna premiją.
Depozitinės operacijos
Kadangi auksas yra finansinis aktyvas, tai jis gali atnešti jo savininkui pelną, jei tampa paskolos objektu. Tokios operacijos atliekamos tada, kai būtina metalą pritraukti į sąskaitą arba patalpinti jį tam tikram terminui. Šiuo atveju depozitiniai aukso statymai paprastai būna žemesni už valiutų statymus, kas paaiškinama didesniu valiutos likvidumu. Standartiniai depozitiniai terminai - 1, 2, 3, 6 ir 12 mėnesių, jie gali būti pratęsti arba atvirkščiai sutrumpinti.
Bankai, pritraukdami tauriuosius metalus depozitinių sutarčių ribose, per nustatytą laiką gali panaudoti juos pelno gavimui, pavyzdžiui, aukso gavybos finansavimo schemose, arbitražinėms operacijoms ir t.t. Aukso savininkai gauna pelną nuo investuoto aukso, o taip pat atlaisvinami nuo išlaidų, susijusių su fiziniu metalų saugojimu.
Forvardai
Be aukščiau išvardintų sandorių pasaulinėje rinkoje gali būti atliekamos ir kitos operacijos: kalbama apie forvardų sandorius, numatančius realų metalų pristatymą laikotarpiui, viršijančiam antrą darbo dieną. Sudarydamas tokį sandorį pirkėjas apsidraudžia nuo metalo kainos pakilimo spotų rinkoje ateityje. Iš kitos pusės, pardavėjas siekia tikslo apsisaugoti nuo kainų mažėjimo ateityje. Draudimas vyksta kainų fiksavimo keliu, kurių pagrindu ateityje planuojama įvykdyti tarpusavio atsikaitymus. Tačiau toks sandoris nesuteikia galimybės pasinaudoti palankesne konjunktūra.
Forvardo negalima anuliuoti. Jį galima tik subalansuoti (uždaryti forvardinę poziciją) perkant-parduodant sandoryje aptartą prekių kiekį pagal einamą kursą, parduodant jį pagal kursą, nustatytą forvardo sutartyje. Tarpbankinėje aukso rinkoje tokie sandoriai sudaromi labai retai. Esant būtinybei parduoti metalą terminuotai, pardavėjas paprastai realizuoja jį spoto sąlygomis, o paskui sudaro svopo sandorį: perka metalą spoto sąlygomis ir tuo pačiu parduoda jį forvardo sąlygomis.
Operacijos su išvestiniais instrumentais CFD
Iki šio laiko mes nagrinėjame fizinių metalų rinkos organizaciją ir funkcionavimą. Tačiau ne mažesnį susidomėjimą kelia ir kita pusė, susijusi su virtualių instrumentų prekyba.
Tarp visų įvykių, pakeitusių finansines pasaulio rinkas, ne visi turėjo tokią įtaką, kaip prekyba virtualiais instrumentais. 70-iais metais procentinių normų ir valiutinių kursų pasikeitimo era iššaukė poreikį naujų finansinių instrumentų, kuriais galima valdyti išaugusias rizikas. Išvestinių finansinių instrumentų industrijos suklestėjimas daugiausia susijęs su jų savybe greitai ir efektyviai reaguoti į besikeičiančias rinkos tendencijas. Su laiku virtuali aukso rinkos dalis virto į savarankišką sferą su milžiniškomis apyvartomis, daug kartų viršijančiomis fizinio aukso rinkos apyvartą.
Fjučeris - - ateities sandoris (fjučeris), tai susitarimas tarp dviejų šalių įvykdyti pirkimo pardavimo sandorį po apibrėžto laiko, parduodant/perkant aptartų prekių nustatytą kiekį, sandorio sudarymo metu nustatyta kaina. Pasaulinėje praktikoje aukso fjučerių kontraktais prekiaujama tik keliose biržose, didžiausia šių kontraktų apimtis yra Niujorko Prekių biržoje (COMEX). Joje aukso operacijos buvo pradėtos vykdyti nuo 1974 metų. Pagrindiniai fjučerių operacijų tikslai yra hedžingas ir spekuliacijos. Šių operacijų patrauklumas yra tai, kad jų sudarymui nereikia turėti daug pinigų arba didelio prekių kiekio. Palyginus nedidelio kapitalo įdėjimas esant palankioms sąlygoms gali duoti didelį pelną.
Kita populiari terminuoto kontrakto forma yra aukso opcionas, pirmą kartą įvestas 1976 m., ir plačiai paplitęs 1982 metais pradėjus operacijas su juo Amerikoje.
Opcionas - tai terminuotas kontraktas, kuris suteikia teisę opciono pirkėjui pirkti (call option) arba parduoti (put option) nustatytą standartinį prekių kiekį pagal nustatytą kainą nustatytai datai (europietiškas opcionas) arba per visą aptartą laiką (amerikietiškas opcionas). Opcionu jo pirkėjas gali pasinaudoti, arba ne. Jeigu opcione numatyta pasinaudojimo kaina yra palankesnė, negu opciono turėtojas galėtų ją gauti rinkoje, tai jis pasinaudoja opcionu, ir opciono pardavėjas privalo įvykdyti sandorį. Jeigu galima gauti geresnę bazinio instrumento kainą rinkoje, tai opcionu nepasinaudojama, ir opciono pardavėjui lieka premija. Pirkėjas turi teisę įvykdyti opcioną pagal fiksuotą kainą – opciono įvykdymo kainą. Tokiu būdu, aktyvioji šalis atliekant opciono operacijas yra pirkėjas, nes tik jis priima sprendimą apie opciono kontrakto įvykdymo sąlygas.
Opcionų sandoriai dažnai naudojami hedžingui. Jei investuotojas apsidraudžia nuo aukso kainos pakilimo, jis gali pirkti opcioną call arba parduoti put opcioną; jei jis apsidraudžia nuo kainų kritimo, jis gali parduoti opcioną call ir pirkti opcioną put.
Lyginant su kitais hedžingo instrumentais, opcionas patrauklus tuo, kad be įvykdymo kainos fiksavimo, jis suteikia galimybę pasinaudoti palankia konjunktūra. Be to, opcionai skatina vystytis spekuliacinėms operacijoms. Maksimalus opciono pirkėjo nuostolis apribotas sumokėta premija, išlošimas potencialiai neapribotas. Atitinkamai atvirkščiai yra opciono pardavėjo padėtis.
Opcionai gali būti ir nebiržinės rinkos apyvartoje. Tokius opcionus vadina dileriniais. Jie skiriasi tuo, kad juos emituoja ne birža, o konkretus juridinis asmuo, kuris garantuoja opciono įvykdymą. Dilerinius opcionus galima padalinti į dvi grupes:
Opcionai, skirti prekybai mažmeninėje rinkoje patenkinti privačius spekuliantų poreikius. Pirminis tokių opcionų įsigijimas buvo susijęs du padidinta rizika, kadangi 70-ųjų metų antroje pusėje JAV buvo užregistruota daigybė sukčiavimo atveju su opcionais dėl didelio rinkos judrumo. Į tai reaguodama valdžia įvedė naujus reikalavimus organizacijoms, prekiaujančioms dileriniais opcionais. Iš dalies, buvo numatomas aukso deponavimas depozitoriumo banke, o taip pat opciono premija dileriams iki opciono įvykdymo arba jo galiojimo laiko pabaigos.
Aukso prekybos opcionai. Čia sandorių subjektai yra aukso gavybos įmonės, pramoniniai vartotojai ir stambūs dileriai. Sandoriai su tokiais opcionais išsiskiria didelėmis apimtimis ir ilgesniais galiojimo terminais. Tokių opcionų paskirtis yra metalo gamintojų ir vartotojų kainų rizikos išlyginimas, tai yra ne spekuliacinis motyvas, o procesų dalyvių apdraudimas.
Skirtingai nei biržų opcionai, apibūdinami visapusiškai prieinama informacija dėl jo pagrindinių parametrų, dileriniai opcionai parduodami arba tiesiogiai, arba per dilerių tinklą. Bet kuriuo atveju visis sandoriai su opcionais yra lydimi tam tikro atskaitingumo, kas turi garantuoti opciono sandorio sąlygų įvykdymą ir sumažinti dalyvių riziką. Fjučerių ir opcionų (popieriniu auksu) prekybos apimtys daug kartų viršija geltonojo metalo pirkimo-pardavimo apyvartą (pastarieji sudaro tik kelis procentus). Tuo pačiu, būdama antrine ekonomine prasme fizinio aukso rinka, išvestinių instrumentų industrija pastaruoju metu daro didelę įtaką bazinio aktyvo dinamikai, kadangi turi didesnį apimties pranašumą. Aukso sandorių biržų dalyviai suinteresuoti dideliu rinkos kintamumu, kadangi tai maksimizuoja pajamų galimybes. Būtent spekuliantų veikla dažniausiai staigiai sustiprina rinkos judėjimą. Iš dalies tai paaiškinama fantastiniu aukso kainų pakilimu 1980 metais ir jų staigiu kritimu 1997-1999 metais.
Aukso vertės svyravimai
Kaip taisyklė aukso vertė priklauso nuo pasaulinės ekonominės situacijos. Dar daugiau, aukso vertė visada buvo alternatyvių investicinių instrumentų efektyvumo arba nuostolingumo indikatoriumi. Didėjant lėšų apyvartai, o taip pat plačiai taikant įvairius kapitalo didinimo instrumentus, auksas atitinkamai nuvertėja. Ir atvirkščiai – esant ekonomikos sąstingiui, jos smukimui ar recesijai, auksą investuotojai laikydavo stabiliu ir likvidžiu kapitalo fiksavimo ir jo išsaugojimo instrumentu. Čia galima įžvelgti valiutų rinkų analogiją ir sulyginti auksą su Šveicarijos franku, valiuta, kuri visada buvo laikoma tam tikru buferiu, kuriame galima palaukti kol rinka nusistovės.
Kitai žodžiais tariant, kai rinkas valdo „buliai“, vartojimas auga ir traukia paskui save visus ekonomikos sektorius, auksas pasitraukia į šešėlį. Bet tik laikinam...
Tačiau ne visi ekonomikos svyravimai turi globalines pasaulines pasekmes. Kaip pavyzdį, panagrinėkime dvi krizines situacijas: viena įvyko 1998 metais Rusijoje, kita vyksta dabar ir įtakoja visą pasaulio bendriją.
1998 m. rugpjūčio mėnesį Rusija pergyveno sunkius laikus: nuvertėjo valstybinės trumpalaikės obligacijos, naftos krizė, po šito ėjusią rublio devalvaciją pajuto kiekvienas. Tada Rusijos gyventojai, gelbėdami savo santaupas, supirko praktiškai beveik visą bankuose esantį auksą, ir nesuklydo. Nuo 1998 m. rugpjūčio aukso uncijos vertė išaugo beveik tris kartus. Net atsižvelgiant į tuo metu imamą 20% PVM mokestį, auksas pateisino investuotojų lūkesčius. Tačiau tuo metu fiziniai asmenys pirkti auksą galėjo tik savo šalies bankuose. Ir aukso uncijos kaina formavosi tik vidaus rinkoje, kur kaina atitinkamai buvo aukštesnė nei pasaulinėje rinkoje dėl tiekėjų apribojimo ir didelės Rusijos vidaus paklausos. Dabar, nepriklausomai nuo krizės lokalizacijos, rusai turi visas galimybes pirkti auksą atviroje pasaulio rinkoje. Tai tapo įmanoma ne tik Rusijos finansinių ir biržų institucijų vystymosi dėka, bet ir dėl didelio brokerių skaičiaus atsiradimo, kurie suteikia galimybę išeiti į tarptautines rinkas.
Kas susiję su krize, tai jos paveikslas turi labiau fundamentinius bruožus. Ji ne tik prasiskverbia į įvairių šalių ekonomines struktūras, bet ir provokuoją recesiją. Todėl į aukso pirkimą žiūrima kaip į vieną patikimiausių būdu išsaugoti santaupas. Dar pernai aukso kotiruotė pasaulio rinkose peržengė $1000 žymą. Kitų tauriųjų metalų kainos taip pat beveik maksimalios. Pirmą kartą per 30 metų sidabras priartėjo prie kainos $21 už unciją. Platina ir paladis pabrango atitinkamai iki $2273 ir $582. Tačiau tada tauriųjų metalų kaina pradėjo mažėti. Tačiau šis mažėjimas mažiausiai palietė auksą. Be to, reikėtų pasakyti, kad nežiūrint į gamybos apimties mažėjimą, ir kaip to padarinį – aukso paklausą tarp kompanijų, auksas išlaiko aukštą vertę, dėl savo paklausos tarp spekuliantų ir kapitalo išsaugojimo savybės.
Be abejo, aukso kainą įtakoja ir kiti faktoriai. Pavyzdžiui, doleris ir nafta. Tuo pačiu aukso kainos dinamika atvirkščiai priklausoma nuo dolerio kurso ir tiesiogiai – nuo naftos kainų dinamikos. Tai paaiškinama tuo, kad esant valiutos rinkos kintamumui ir dolerio kurso kritimui, auksas ir vėl yra alternatyvi investicijų užuovėja. Kiek tai liečia naftą, tai didėjant naftos barelio kainai, auksas yra naftos dolerių akumuliacijos priemonė.
