Tarp kitko, nė viena iš naftą importuojančių šalių 2009 metais nepasiskundė dėl žaliavos tiekimo trūkumo. OPEC visą šį laikotarpį gavyba buvo aukštesnė už nustatytų kvotų lygį. Kartelio atstovai nuolat tvirtino, kad rinka aprūpinama pakankamai, ir jų kaltės dėl naftos brangimo nėra.
Naftos rinkos žlugimas buvo laukiamas. Bet kritimas iki 37 dolerių – ne. 60–70 dolerių už barelį naftos gamintojai ir vartotojai laikė priimtina rinkos kaina. Kaina 90–100 dolerių už barelį atrodė didelė, tačiau, taip pat priimtina. 37 dolerių už barelį kainos naftos gamintojai negalėjo įsivaizduoti pačiuose baisiausiuose košmaruose, o vartotojai – pačiose šviesiausiose svajonėse.
JAV ekonomikos ir dolerio kurso įtaka naftos kainai
Reikšmingą įtaką einamajai trumpalaikei naftos kainai daro žalios naftos atsargų reguliarios publikacijos JAV ir Kinijoje , kaip pagrindinių naftos produktų vartotojų. Naftos atsargų sumažėjimas JAV ir Kinijoje visų pirma sako apie tai, kad šių šalių pramonė išeina iš recesijos linijos ir gerėja šių šalių ekonomika ir visumoje – viso pasaulio ekonomika. Kol kas JAV Energetikos informacinės agentūros (EIA) ataskaitos nedžiugina naftos gavėjų, skelbdamos apie didelius naftos rezervus.
Dar vienas faktorius, įtakojantis naftos kotiruočių augimą, yra pasaulinių prekių rinkų priklausomybė nuo situacijos valiutų rinkoje. Nafta, kaip ir auksas, pabrangs nusilpus doleriui euro atžvilgiu ir kitų pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu.
Naftos gavybos apimtys
Per paskutinius dešimt metų naftos paklausa augo vidutiniškai 1,6 % greičiu. Apie gavybos lygio sumažinimą stengiamasi kalbėti kaip galima mažiau. Nors čia yra apie ką susimąstyti. Pastaraisiais metais naftos gavyba mažėja JAV, Meksikoje, Norvegijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Šios šalys jau peržengė gavybos viršūnę ir kiekvienais metais mažėjimo tendencija tik stiprės. Tuo pačiu jų daliai tenka 17% pasaulinės gavybos (pagal BP World Energy Outlook 2008 duomenis). Pavojingesnė situacija stebima Norvegijoje ir Meksikoje, kur 2007 metais gavyba sumažėjo atitinkamai 7,7% ir 5,5% . 2009 metais prie šių šalių prisijungs Rusija, kurios dalis pasaulinėje gavyboje sudarė 12,6%. Jau dabar užšaldyta geologinė žvalgyba naftos telkinių vietose Rytų Sibire. Naujų naftos židinių vystymosi ir tolimesnio eksploatavimo rentabilumas šiuo metu beveik lygus nuliui. Tokia situacija tęsis tol, kol naftos barelio kaina nepakils bent iki 60-70 dolerių.
Tokiu būdu, kitais metais penki stambiausi naftos gamintojai praktiškai garantuotai sumažins žaliavos tiekim apimtis. Jei Rusijos, JAV, Meksikos, Norvegijos ir Didžiosios Britanijos gavyba nukris 1%, O OPEC sumažins ją žadėtais 12% (arba bent 10%), tai pasaulinės gavybos lygis nukris 4,5–5% (esant sąlygai, jei likusios šalys išsaugos gavyba esamame lygyje).
Dabartinį naftos tiekimo sumažinimą pagal apimtis, atrodo galima būtų sulyginti su taip vadinama „Naftos embargo“ krize, kuri įvyko 1973 metais, kai dalis arabiškų šalių, įeinančių į OPEC priėmė sprendimą netiekti naftos į šalis, palaikančias Izraelį „Spalio kare“. Priminsime, kad viso pasaulio naftos gavyba tada sumažėjo 4-5%, o barelio kaina išaugo nuo 3 dolerių iki 9. Tačiau skirtumas sumažinus naftos gavybą tada ir dabar padiktuotas visai skirtingais faktoriais. 1973 metais naftos vartojimas tik augo, dabar jis mažėja. Sumažinimas 1973 metais buvo išprovokuotas karine-politine krize, dabar gi dėl visiškai logiškų ekonominių priežasčių. Todėl laukti naftos kainos kilimo šį kartą nereikia. Nereikia prisiminti ir 1978 metų „Naftos embargo“, kai dėl „Irano įvykių“ naftos gavyba taip pat buvo sumažinta, tačiau skirtingai nei 1973 metais, sumažinimas sutapo su pramonės bumu JAV. Tada ir taip jau esanti aukštumoje naftos kaina išaugo nuo 40 dolerių iki 110 dolerių.
Pasiūlos kritimo greitis dabartinėmis šiuolaikinės krizės sąlygomis gali būti daug didesnis, nei paklausos kritimo greitis, kuris gali ir atsilaikyti dėl besivystančių rinkų. Be to, Tarptautinė energetikos agentūra jau pasakė, kad 2011 metais pasaulis rizikuoja susidurti su energetine katastrofa dėl nepakankamos naftos pasiūlos. TEA logika pakankamai paprasta. Naftos gavybos augimui būtina kas metai įdėti maždaug 360 milijardų dolerių. Finansinės krizės sąlygomis ir dėl žaliavos žemų kainų kompanijos atvirkščiai sumažins investicijas, dėl ko gali staigiai kristi gavybos lygis. Naftos paklausa po krizės pradės atsigauti, bet gavyba – ne, kadangi kompanijos reikiamu laiku nepadarys būtinų investicijų. Tada paklausa viršys pasiūlą.
Be to, svarbu atsižvelgti į tai, kad tikra naftos kaina nėra objektyvi gavybos savikainos atžvilgiu. Pigios naftos era baigėsi, ir gavybos savikaina auga dideliais tempai kiekvienais metais. Vidutinė gavybos kaina tradiciniuose regionuose (pavyzdžiui, Rusijoje) gali sudaryti nuo keturių iki septynių dolerių už barelį. Giluminė gavybos kaina gali pasiekti iki 20–40 dolerių už barelį. Pridėkime transportavimo išlaidų savikainą ir kitas sąnaudas ir gausime, kad kaina, kuri gali tenkinti gamintojus (ir kuri leidžia toliau tęsti gavybą) yra 60 dolerių už barelį lygyje. Žemos kainos sukėlė grėsmę nutraukti naujus projektus dėl naftos gavybos sunkiai prieinamuose regionuose.
Naftos ateitis
2009 metais naftos kainos gali grįžti į normalų kylantį trendą, kuris buvo stebimas 1998 metais. Grįžimas prie normalaus trendo reiškia kotiruočių judėjimą koridoriuje 40–80 dolerių už barelį.
Pirmoje metų pusėje rinka negalės išsilaisvinti nuo didelio skaičiaus spekuliantų įtakos, todėl reikia laukti, kad kainos gali likti diapazone 40–50 dolerių už barelį. Taip pat tikimasi laikinų kainų nukritimų iki lygio 20–25 dolerių už barelį. Antroje 2009 metų pusėje rinka pradės jausti tiekimo sumažėjimą. Pasaulinė ekonomika gali pradėti pastoviai adaptuotis po 2008 metų rudens šoko. Į rinka tolygiai ateis suvokimas to, kad panikoje dauguma aktyvų buvo perparduota. Pasiūlos sumažėjimas jausis vis stipriau baigiantis antrai metų pusei. Tai gali padidinti kainas diapazone . 50–70 dolerių už barelį. Dėl šių faktorių vidutinės naftos kainos prognozė 2009 metais nustatoma lygyje 60 dolerių už barelį. Tikslinė kaina metų gale 65 dolerių už barelį. Tačiau visą tai tik prognozės, realus paveikslas gali būti ir visai kitoks. Neaišku kiek sėkmingai bus realizuotas „Obamos planas“, kiek stabilus bus dolerio kursas ir ar neužplūs pasaulinės ekonomikos naujas recesijos banga. Tačiau jau dabar daugelio naftos gavybos šalių vyriausybės imasi operatyvine tvarka peržiūrėti biudžetus ir naftos kainas vidaus biudžete su pataisomis į įvykių pesimistines prognozes.
